Kūdikių baimės (18)

Baimė yra natūrali raidos dalis, padedanti atsargiau vertinti aplinką ir apsisaugoti nuo pavojų. Pirmosios baimės išraiškos yra siejamos su refleksais, o sąmoningiau bijoti pradeda maždaug 6 mėn. sulaukę kūdikiai.

Naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėn. būdingos baimės

Naujagimiai ir maži kūdikiai, tikėtina, sąmoningai nesuvokia baimės, tačiau jiems pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas. Staigų, stiprų garsą išgirdęs ar staigiau padėtį pakeitęs kūdikis išsigąsta ir skėsteli rankomis bei gali pravirkti. Šis refleksas pamažu slopsta ir visiškai išnyksta kūdikiui sulaukus 5-6 mėn.

4-5 mėn. amžiaus kūdikiai itin įdėmiai stebi suaugusiųjų veido išraiškas ir geba atskirti linksmą, atsipalaidavusį, besišypsantį veidą nuo pikto, suirzusio, sunerimusio bei atitinkamai reaguoti. Pastebėta, kad kūdikiai itin įdėmiai stebi išsigandusius suaugusiuosius, tačiau mokslininkai nesutaria dėl šio reiškinio priežasties. Vienų teigimu, tai rodo kūdikio gebėjimą sąmoningai suvokti baimę, kitų manymu, kūdikiai tiesiog retai mato išgąstį suaugusiųjų veiduose, tad jiems tai netikėta ir įdomu.

6 mėn. ir vyresniems kūdikiams būdingos baimės

Kūdikiui augant jis ima sąmoningai bijoti, o įprastai labiausiai išreikšta svetimų žmonių baimė prasideda maždaug 6-8 mėn. ir gali tęstis net iki 12-15 mėn. Kūdikiai taip pat bijo atsiskirti nuo tėvų, jei gali išsigąsti stiprių garsų ar ryškių šviesų, nepažįstamų daiktų ar situacijų, naujų vietų ir daugybės kitų dalykų.

Svetimų žmonių baimė

Svetimų žmonių baimė, kuri dar vadinama nepažįstamų asmenų baime, yra viena ryškiausių ir ilgiausiai besitęsiančių kūdikių baimių. Ji ima reikštis maždaug 6-8 mėn. kūdikiams ir tęsiasi iki 12-15 mėn.

Ši baimė kūdikiams pasireiškia skirtingai - dauguma mažylių nenori būti imami ant rankų svetimų ar jiems mažiau pažįstamų, ilgiau nematytų žmonių, tačiau kai kurie stipriai susijaudina ar net pravirksta nepažįstamam žmogui įėjus į kambarį ar tiesiog pažiūrėjus prasilenkiant gatvėje. 

Išsiskyrimo nerimas

Išsiskyrimo (atsiskyrimo) nerimas neretai painiojamas su svetimų žmonių baime, tačiau tai nėra tas pats. Išsiskyrimo nerimas pasireiškia panašiu metu arba kiek anksčiau, nei svetimų žmonių baimė, t.y. apie 4-6 mėn., piką pasiekia maždaug 8-18 mėn., o vėliau ima slopti ir išnyksta apie 2-ąjį gimtadienį.

Išsiskyrimo nerimą patiriantis kūdikis nenori nė akimirkai atsiskirti nuo mamos (ar kito jam artimiausio, jį nuolat prižiūrinčio žmogaus). Išeinant mamai kūdikis laikosi įsikibęs, tiesia rankutes, verkia, pyksta.

Objekto pastovumo suvokimas

Iki maždaug 8 mėn. amžiaus kūdikiai nesuvokia objekto pastovumo, t.y. jie nesupranta, kad iš akių dingęs objektas (ar žmogus) nedingo amžiams. Su objekto pastovumo suvokimu yra susiję daug kūdikiškų baimių. Pavyzdžiui, su juo yra siejamas išsiskyrimo nerimas, t.y. kūdikis taip stipriai bijo mamai išėjus iš kambario, nes jis dar nesuvokia, kad mama grįš ir jam atrodo, kad jeigu jis nemato mamos, vadinasi, jos nebėra.

Įvairios „buitinės“ baimės

Maždaug 9-10 mėn. mažyliai dažnai pradeda bijoti paprastų kasdienio gyvenimo dalykų, kurie anksčiau jų nė kiek netrikdė – garsiai burzgiančių sunkvežimių, vonios, žoliapjovės.

Vaikui pradėjus aiškiau suvokti aplinką ir ją tyrinėti, jį gali imti gąsdinti dalykai, kurių jis nesupranta (pavyzdžiui, iš čiaupo į vonią tekantis vanduo), šaižūs garsai (pavyzdžiui, virtuvėje triukšmingai veikiantis kombainas) arba staigmenas pateikiantys daiktai (pavyzdžiui, dėžutė su iššokančia figūrėle).

Naujovių baimė

Kūdikiai (kaip ir nemaža dalis suaugusiųjų) bijo to, ko niekada nėra matę ar patyrę. Pavyzdžiui, kūdikis gali išsigąsti pamatęs dar nematytą gyvūną, pirmą kartą išgirdęs griaustinį, atvykęs į vietą, kurioje niekada nebuvo ir pan. 

Su neigiamomis patirtimis susijusios baimės

Vaikui augant jis įgauna vis daugiau patirties, o neigiami potyriai gali virsti baimėmis. Pavyzdžiui, jeigu maudynių metu į akis pateko graužiančio šampūno, vaikas gali imti bijoti maudytis.

Kaip padėti kūdikiui įveikti baimę?

Tėvams svarbiausia suvokti, kad baimės yra natūrali raidos dalis ir išmokti jas vertinti empatiškai.

Kūdikiui išsigandus, visų pirma, jį nuraminkite, ramiai pakalbinkite, priglauskite, o tuomet pabandykite suvokti baimės priežastį ir padėkite ją po truputį įveikti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas bijo stipria srove į vonią srūvančio vandens, srovę sumažinkite iki minimumo, leiskite vaikui su ja susipažinti, o tuomet ją po truputį didinkite.

Baimes įveikti arba greičiau nurimti gali padėti Mylimukas. Mylimukas yra vaikui itin svarbus žaisliukas ar daiktas, pavyzdžiui, merliukas, užklotėlis. Psichologai Mylimukus vadina „tranzitiniais objektais“ („pereinamaisiais objektais“): jie yra tarsi saugumą garantuojanti sąsaja su tėvais ir namais, padedanti vaikui pereiti nuo visiškos priklausomybės nuo tėvų prie savarankiškumo.

Kūdikiui augant baimes gali padėti įveikti žaidimas. Pavyzdžiui, jeigu vaikas bijo dulkių siurblio, galite jam nupirkti žaislinį siurblį, paraginti „išsiurbti“ savo kambarį, kartu pasidžiaugti kaip puikiai pavyko, o vėliau išbandyti ir didelį siurblį.

Nepaisant to, kad kai kurios vaikų baimės jums gali pasirodyti juokingos, nereikėtų jų menkinti ar versti kūdikį su jomis susidurti akis į akį. Švelniai paaiškinkite, kodėl bijoti nereikėtų ir paraginkite mažylį, tačiau leiskite jam tyrinėti savo tempu bei visuomet būkite pasirengę padėti.

Kūdikių baimės: kada reikėtų sunerimti?

Kūdikiui augant baimės jausmas nedingsta, tačiau kūdikiškas baimes turėtų keisti vyresniems vaikams būdingos baimės. Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikų vaizduotė tampa labai laki, tad jiems įprastos su fantazijų pasauliu susijusios baimės, o mokyklą pradėjusiems lankyti vaikams ima reikštis įvairios socialinės baimės (pavyzdžiui, vaikas baiminasi ar naujame būrelyje susiras draugų).

Tėvams reikėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su specialistais (visų pirma - su šeimos gydytoju), jeigu:

• Kūdikiams būdingos baimės išlieka labai ilgai ir yra itin ryškiai išreikštos;
• Baimės trukdo vaiko kasdienei veiklai;
• Baimės labai neigiamai veikia vaiko emocijas, t.y. jis nuolat įsibaiminęs, liūdnas, piktas;
• Dėl nuolat pasikartojančių baimės priepuolių stipriai nukenčia vaiko miego kokybė, jam sunku užmigti, jis nuolat pabunda;
• Baimės tokios stiprios, kad jas ima lydėti įvairūs fiziologiniai negalavimai. Pavyzdžiui, įsibaiminusiam vaikui ima skaudėti pilvuką, jam tampa sunku kvėpuoti, jis ima vemti.